Kartą, kai žiema net neplanavo užleisti vietos pavasariui, pradėjo sklisti gardus kvapas…
– Kas čia kvepia?…
Žiema dar nenorėjo trauktis: pūtė šaltas vėjas, o naktimis spirgino šaltis. Ir sugalvojome planą: jei būsime linksmi ir garsūs, gal žiema supras, kad jai jau laikas trauktis. Visi persirengėme: velniukais, ožiukais.
…o tada prasidėjo svarbiausia dalis. Blynai!
– Dabar žinome, kas taip kvepia!
