Štai ir baigėsi daugiau nei pusmetį trukusi integruota biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programa (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“). Birželio 13 dieną susirinkome aptarti, ką naujo sužinojome, ko išmokome. Dalyvaudami šios programos veiklose turėjome galimybę geriau suprasti, kaip skirtingi gamtos mokslai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, kaip jie padeda paaiškinti aplink mus vykstančius reiškinius. Viena iš svarbiausių integruotos programos naudų – tai gebėjimas matyti visumą. Taip pat ši programa ugdė kritinį mąstymą. Reikėjo ne tik įsiminti faktus, bet ir jungti informaciją iš skirtingų sričių, kelti hipotezes, daryti išvadas. Grupiniai darbai skatino bendradarbiavimą, atsakomybę bei gebėjimą išklausyti kitus. Ši programa padėjo ne tik geriau išmokti dalykus, bet ir suprasti, kaip svarbu mokėti susieti informaciją. Ji parodė, kad gamtos mokslai – tai ne tik teorija, bet ir būdas paaiškinti pasaulį.
Nors sinoptikai ir žadėjo lietų, mes, „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyriaus septintokai ir aštuntokai (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“), birželio 11 dieną išsiruošėme į išvyką po Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Nepaisant niūraus dangaus, buvome nusiteikę pažinti vieną unikaliausių Lietuvos gamtos kampelių. Mus pasitiko gidė Virginija, kuri papasakojo apie pelkės augaliją ir gyvūniją. Ėjome siauru mediniu taku per aukštapelkę, stebėjome augalus, girdėjome varlių kvarkimą, matėme saulašares – vabzdžiaėdžius augalus, kurių lapeliai atrodė lyg padengti mažais rasos lašeliais. Aukštapelkė – tai specifinė ekosistema, kurioje vyrauja rūgšti, maistingųjų medžiagų stokojanti terpė. Tai leidžia klestėti unikalioms rūšims: kiminams, vabzdžiaėdžiams augalams, retiems paukščiams. Pelkė veikia kaip šilumos reguliatorius: vasarą lėčiau įšyla, žiemą ilgiau išlaiko šilumą. Išvykos metu turėjome galimybę pažinti gamtos įvairovę ir ekosistemų sąveiką, analizuoti pelkės vandens rūgštingumą, stebėti gamtos poveikį šilumos, drėgmės ir garsų sklaidai. Gamta – ne visada saulėta ir šilta, bet visuomet įdomi ir kupina gyvybės.
Birželio 6 dieną mes, „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriaus 7 ir 8 klasių mokiniai, dalyvaujantys integruotoje biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programoje (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II), vykome į išvyką prie „Ūlos akies“. Tai paslaptinga, legendomis apipinta vieta, esanti Dzūkijos nacionaliniame parke, šalia Zervynų kaimo. Šaltinio susidarymas aiškinamas hidrostatiniu slėgiu: požeminiai vandens sluoksniai veržiasi į paviršių, jie praplauna smėlį, sukuria sūkurines sroves ir nuolat maišo dugną. Dėl šios priežasties šaltinio „akis“ nuolat pulsuoja. Vandens temperatūra šaltinyje išlieka pastovi ištisus metus nepriklausomai nuo oro temperatūros. Šaltinis garsėja savo itin švariu ir šiek tiek mineralizuotu vandeniu. Drąsiausi net paragavo vandens. Nors vanduo šaltinyje atrodo beveik steriliai švarus, čia aptinkama organizmų, kurie sugeba gyventi šaltame, deguonimi turtingame vandenyje. Aplink šaltinį auganti augmenija prisitaikiusi prie šlapios ir maistingųjų medžiagų skurdžios aplinkos. Ūlos akis – tai ne tik graži gamtos vieta, bet ir puikus pavyzdys, kaip fizikiniai slėgio dėsniai, cheminės vandens savybės ir biologinės ekosistemos veikia kartu.
Gegužės 21 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Piešimas gamtinėmis medžiagomis“. Piešimas gamtinėmis medžiagomis – kūrybinė veikla, kurioje vietoj tradicinių dažų ar pieštukų naudojamos gamtoje randamos medžiagos. Bandėme nupiešti paveikslą, kuris kvepėtų vasara. Prisirinkome įvairiausių žiedų ir piešėme: pienėmis, vėdrynais, ugniažolėmis – geltoną saulę, ramunėmis – baltas debesų kekes, veronikomis – mėlyną dangų. Tyrėme, kaip įvairių paviršių šiurkštumas veikia trinties jėgą ir kaip ji priklauso nuo paviršių savybių.
Gegužės 14 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Skruzdėlyno tyrimas“. Stebėjome skruzdžių gyvenimą, naudodami indikatorius, nustatėme skruzdėlyno pH, skaičiavome, kokį kelią nueina skruzdė per 1 min. Sužinojome, kad skruzdėlių gyvenimas yra labai organizuotas ir įdomus – tai vienas geriausių gamtos pavyzdžių, kaip veikia bendruomeninis darbas ir socialinė tvarka. Skruzdėlės yra labai darbščios – jos gali pernešti daiktus, kelis kartus sunkesnius už save. Įdomiausia, kad net mažiausia skruzdėlė pasiklydusi gali surasti kelią namo.
Gegužės 7 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Medis auga ilgai“. Stebėjome šalia mokyklos ir arti esančio miško medžius. Pagal medžių lapus, lajos formą, žievę, naudojantis įvairiais šaltiniais, spėjome, koks tai galėtų būti medis. Matavome žingsnio ilgį einant ramiai, einant dideliais žingsniais ir bėgant. Bandėme pasigaminti popierių. Po keleto bandymų ir šiek tiek kantrybės – pavyko! Dabar savo rankose galime laikyti popierių – unikalų, su šiek tiek nelygiais kraštais, bet savos gamybos.
Balandžio 30 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Kerpės – aplinkos indikatoriai“. Tyrėme kerpes ant medžių šalia mokyklos, parduotuvės, muziejaus ir miške. Ant medžių prie mokyklos suradome daug sieninės geltonkerpės ir putliojo plynkežio, kai kur pasitaikė ir sodinės briedragės gniužulai. Prie muziejaus ir parduotuvės augančių medžių pastebėjome lekanoras, miške vyravo sodinė briedragė. Suskaičiavę rastų gniužulų kiekį, padarėme išvadas: jei daugiausia gniužulų yra sieninės geltonkerpės ir putliojo plynkežio – oras užterštas vidutiniškai, uosinės ramalinos ir sodinės briedragės – oras beveik neužterštas, lekanoros – oras užterštas. Apskaičiavome rastų gniužulų paviršiaus plotus ir tūrius.
Balandžio 16 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Vėjo greičio tyrimas“. Pasigaminome anemometrą – paprastą prietaisą vėjo greičiui matuoti ir, jį naudodami, tyrinėjome aplinką: matavome vėjo greitį gyvenvietėje, miške, lygumoje, dauboje, atlikdami bandymus, įvertinome vėjo greičio įtaką oro užterštumui, nustatėme, kurioje vietovėje vėjo greitis buvo didžiausias, o kurioje mažiausias. Apžiūrėjome šlaitą, neapaugusį augalais ir apaugusį augalais, ir bandėme įvertinti, kokią įtaką dirvožemio erozijai daro augalų dangos tankis.
Balandžio 9 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Vandens kokybės tyrimas“. Tyrėme mokyklos gertuvės, vandentiekio, šaltinio, gręžinio ir šulinio vandens kokybę. Vandens parametrų tyrimo juostelėmis nustatėme vandens analites: nitratų, nitritų ir chloro jonų kiekį, bendrąjį vandens kietumą, karbonatinį vandens kietumą, pH. Tik šulinio vandens mėginyje aptikome nitratų, bet ir ten rastų nitratų kiekis neviršijo leidžiamų koncentracijų. Nustatėme vandentiekio vandens, sūraus vandens ir distiliuoto vandens tankį. Tyrėme artimiausios upės ekosistemą: ieškojome, kokie augalai auga ir kokie gyvūnai gyvena Nemune.
Kovo 31 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Triukšmo nustatymas“. Matavome triukšmo lygį įvairiose vietose: koridoriuje, valgykloje, sporto salėje, aikštelėje, gimnazijos kieme, šalia kelio važiuojant mašinoms. Nustatėme, kokį triukšmo lygį pasiekiame, kai kalbame tyliai ar garsiai šaukiame; telefoną laikome arčiau pasirinkto garso šaltinio arba toliau nuo jo; uždengiame ar atidengiame mikrofoną; įjungiame visu garsu mėgstamą dainą ar dainą klausome tyliai. Ieškojome garsą izoliuojančių medžiagų, bandėme nustatyti, kur bus geresnė garso izoliacija: tuščiame ar apstatytame kambaryje. Klausėme gyvūnų balsų ir spėjome, kuriam gyvūnui jis galėtų priklausyti.
Kovo 26 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II”) veikla „Gipso savybės ir jo naudojimo gamtoje tyrimas“. Šios veiklos metu mokiniai bandė tirti gipso savybes, pasigaminti lapų ir gyvūnų pėdsakų antspaudus, rasti gyvūnų pėdsakų masę ir apskaičiuoti tūrį, stebėjo augalų lapų dengiamąjį ir apytakos audinius, aptarė jų reikšmę. Pirmiausia ieškojome gyvūnų pėdsakų. Juos suradę nustatėme vietos koordinates. Pėdsakus išmatavome ir nufotografavome. Naudojant gyvūnų pėdsakų atlasą, nustatėme, kokiam gyvūnui jie priklauso. Iš gipso gaminome gyvūnų pėdsakų atliejas. Vėliau nustatėme gipsinės atliejos masę pasveriant svarstyklėmis ir apskaičiavome pėdos tūrį. Gaminome lapų antspaudus, stebėjome lapų audinius, analizavome, kur ir kam yra naudojamas gipsas.
Vasario 26 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Uodžiu, liečiu, spėju“. Tyrėme uoslės, skonio, lytėjimo ir regos pojūčių svarbą aplinkai suvokti. Bandėme nustatyti, koks yra pakaitintų amonio chlorido ir natrio šarmo tirpalų, uždegto degtuko, įvairių rūšių kvepalų kvapas. Čia mums visai neblogai pavyko. Tačiau kai teko užrištomis akimis uostant atspėti, kur yra vanduo, lazdyno ar graikiški riešutai, druska, sekėsi prastai. Skanavome obuolį, morką, bulvę, bananą, agurką. Maisto produktus skanaudami atpažinome visus. Lietėme kavą, ryžius, manus, cukrų, druską, bet ne visus produktus pasisekė atpažinti. Atlikdami bandymus išsiaiškinome, kodėl žmogui reikalingos dvi akys.
Sausio 15 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Kiaušinis – bandymų objektas“. Atlikdami įvairias užduotis tyrėme vištos kiaušinio sudedamųjų dalių biologines, chemines ir fizikines savybes. Sužinojome, kad kiaušinio lukštas sudarytas iš kalcio karbonato, kuriuose tirpaluose žalias kiaušinis plūduriuoja, kuriuose – skęsta, kokios yra kiaušinio sudedamosios dalys ir kokias funkcijas jos atlieka. Pabandėme patyrinėti, kaip susmulkintas kiaušinio lukštas reaguoja su skirtingos koncentracijos acto rūgštimi, nustatyti kūną veikiančios Archimedo jėgos ir medžiagos tankio ryšį.
Sausio 8 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Organinių medžiagų tyrimas maisto produktuose“. Šios veiklos metu bandėme nustatyti maisto produktų tinkamumą ir sudaryti savo dienos meniu, apskaičiuoti pasirinkto kūno potencinę energiją, įvardinti vykstančius energijos virsmus. Nagrinėdami įvairias etiketes pagal jų duomenis sudarėme vienos dienos meniu. Rinkdamiesi maisto produktus bandėme išlaikyti reikiamą medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) santykį, apskaičiavome, kiek mažiausiai kilokalorijų turime gauti per parą. Nustatėme maistines medžiagas (baltymus, riebalus ir krakmolą) įvairiuose maisto produktuose.
Gruodžio 18 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Kristalų pasaulis“. Jau prieš savaitę, susirinkę į chemijos kabinetą, pradėjome paruošiamuosius darbus: vieni gamino sotųjį tirpalą iš druskos, kiti – iš vario sulfato, iš varinės vielos lankstė karkasą kalėdiniam žaisliukui, jį apvyniojo siūlais, merkė į paruoštą sotųjį tirpalą ir pradėjo auginti kristalus. Užauginę kristalus, bandėme nustatyti jų formas, tyrinėjome, ar kristalai praleidžia šviesą. Bandėme aprašyti buityje naudojamose cheminėse medžiagose (valgomojoje druskoje, cukruje, vario sulfate) esančių kristalų formas. Pro mikroskopą bandėme pažvelgti į augalų ląsteles sudarančius kristalus. Daugiau nuotraukų.
Gruodžio 11 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriuje vyko integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II) veikla „Pieno tyrimas“. Jos metu mokiniai atliko kazeino, pieno filtrato tirpalų elektrinio laidumo ir pieno rūgštingumo tyrimus. Buvo ištirti keturių rūšių pieno mėginiai, kaitinant pieną, išskirtas pieno baltymas – kazeinas, atlikti bandymai nustatant pieno rūgštingumą. Atliekant pieno filtrato tirpalo elektrinio laidumo bandymą mokiniai kartu su fizikos mokytoja stebėjo ir šioje veikloje nenumatytą reiškinį – elektrolizę.
Gruodžio 4 dieną „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyriuje vyko projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos pristatymas. Šioje programoje dalyvauja 15 septintos ir aštuntos klasių mokinių. Programos vykdymo metu mokiniai mokysis tyrinėti įvairius cheminius, fizikinius procesus, vykstančius gamtoje, pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas. Per gamtamokslines veiklas mokiniai bus skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti, kūrybiškai taikyti asmenybėje slypinčius išteklius, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Vykdant „Tūkstantmečio mokyklos II“ veiklas lapkričio 12 dieną „Merkio“ gimnazijos
Merkinės Vinco Krėvės skyriaus IIIg ir IVg klasių mokiniai vyko į „Ąžuolo“ gimnaziją, kur
vyko Karjeros diena ir mokiniai turėjo progą sudalyvauti juos dominančių aukštųjų mokyklų
pristatymuose, daugiau apie jas sužinoti bei paklausti jiems rūpimų klausimų. Mokiniai
galėjo rinktis net iš 12 skirtingų aukštųjų mokyklų ir aplankyti 3 juos labiausiai sudominusius
pristatymus.
Varėnos „Ryto“ progimnazijos ir „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriaus vadovai, STEAM koordinatoriai ir gamtos mokslų mokytojai baigė integruotos biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programos rengimą.
Sukurta integruota programa, skatinanti patyriminį mokymąsi. Tikimasi, kad patyriminis gamtos mokslų mokymasis įtakos mokinių motyvaciją ir gamtamokslinių dalykų supratimą.
Kartu su @tūkstantmečiomokyklos
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis 
STEAM koordinatorės Aldutė ir Rūta
Keturias valandas trukusioje edukacinėje programoje VU gamtos mokslų fakultetų studentai mokiniams pasakojo apie DNR sudėtį, funkcijas bei tyrimo būdus. Kiekvienas mokinys išbandė modernią mokslo įrangą: automatines pipetes, purtykles, PGR bei elektroforezės prietaisus. Išmokus naudotis automatinėmis pipetėmis, šie įgūdžiai pravertė dalyvaujant „Pipetavimo konkurse“ bei atliekant tyrimą su DNR, kurio veiklose DNR fragmentai buvo dauginami polimerazinių grandinių reakcijų (PGR) metu.
Itin įtraukiantis eksperimentas buvo apie erkinio encefalito viruso ar Laimo ligą sukeliančios bakterijos Borelia DNR tyrimą atliekant ektroforezę
Išklausę teoriją ir atlikę laboratorinius darbus mokiniai buvo apdovanoti VU ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atminimo prizais, mokiniai gavo „Mobiliosios bioklasės“ programos tyrėjo pažymėjimus. Veiklos vykdomos „Tūkstantmečio mokyklos II“ projekte. Foto
Į projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ STEAM veiklas įsitraukė mažieji mūsų gimnazijos bendruomenės nariai. O gimnazijoje ant stogo žydi tulpės Tai ilgalaikio 2 klasės mokinių projekto „Tylus augalų gyvenimas“ rezultatas. Koks augalo gyvenimo ciklas, geriausia suprasti per patyriminį mokymą(si). Taigi, pasitelkę tėvelių pagalbą (nupirko svogūnėlius), nusprendėme lauko klasėje auginti tulpes. Buvo sunku patikėti, kad gėles sodinti reikia rudenį. Ne vienam rūpėjo, kaip tie maži svogūnėliai ištvers žiemos šaltį. Kaip nekantriai laukėme pavasario. Ir štai. Pagaliau! Tiek džiaugsmo ir šypsenų vaikų veiduose gali palikti ir gležnas tulpės žiedas Foto
Vykdant projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ STEAM veiklas gegužės 2 dieną gimnazijoje svečiavosi VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas prof. dr. Povilas Treigys. III–IV gimnazijos klasių mokiniams jis pravedė pamoką „Biologinis neuronas ir perceptronas: smegenų modelis, padedantis tirti natūralųjį intelektą“. Dėstytojas pamokos metu aptarė, kas yra neuronas, išnagrinėjo, kokios yra pagrindinės jį sudarančios dalys. Neuronui atkartoti sudarė paprasčiausią modelį ir parodė, kaip galima elementarių sudėties ir atimties operacijų pagalba apmokyti „dirbtines smegenis“ išspręsti logines operacijas. Kaip sakė Povilas Treigys, dažnai spręsdami uždavinius net nesusimąstome, o kaip gi žmogus geba spręsti problemas, atpažinti objektus, įvykius, kaip veikia žmogaus smegenys, ir pabandė į šiuos klausimus atsakyti.
VU dėstytojas, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslo darbuotojas, doc. dr. Martynas Sabaliauskas vedė nuotolinę pamoką „Parametrinės kreivės ir parametriniai paviršiai“. Pamokos tikslas – pritaikyti turimas matematikos žinias ir suprasti, kaip yra sudaromos parametrinės kreivės ir paviršiai, apžvelgti šių kreivių ir paviršių atskiras klases, jų pritaikymą praktikoje. Mokiniai susipažino su dar neregėtu geometriniu pasauliu panaudojant interaktyvias kreivių ir paviršių vizualizacijas. Foto
VU Matematikos ir informatikos fakulteto dekanatas vykdo projektą „Pamoka su universiteto dėstytoju“, kai universiteto dėstytojas atvyksta į mokyklą vienai pamokai pakeisti mokytoją. Šios veiklos susijusios su „Tūkstantmečio mokyklos II“ projektu. Balandžio 15 dieną gimnazijoje viešėjo VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Andrius Grigutis. Jis III–IV gimnazijos klasių mokiniams vedė pamoką „Apie aritmetines ir geometrines progresijas“. Pamokos metu buvo galima sužinoti apie aritmetinių ir geometrinių progresijų sumavimo formulių
prigimtį, išvysti įdomių progresijų ryšių su plotų ir tūrių skaičiavimais. Kaip sakė Andrius Grigutis, daug ką galime skaičiuoti tiesiog tiesmukai, tačiau stabtelėjus ir akimirką atidžiau pagalvojus, dažnai pavyksta surasti trumpesnį ir efektyvesnį algoritmą norimam rezultatui gauti. Foto
Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“
Projekto Nr. 10-012-P-0001
Projekto trukmė: 2024 m. sausio 31 d. – 2026 m. balandžio 30 d.
Projekto finansavimo suma – 120 020 428,53 Eur.
Tinkamų finansuoti lėšų suma – 120 077 883,61 Eur.
Projekto aprašymas
Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ tikslas – projekte dalyvaujančiose Lietuvos savivaldybėse sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 36 Lietuvos savivaldybėse (II srautas).
Projekto veiklos:
1) mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;
2) infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;
3) mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;
4) konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;
5) projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.
Projekto tikslinės grupės – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.
Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija yra projekto partnerė ir įgyvendina 1-3 punkte numatytas veiklas:
- Bus atliktas aktų salės paprastasis remontas, salė bus pritaikyta bendruomenės renginiams, formaliam ir neformaliam ugdymui organizuoti;
- Bus atliktas muzikos ir dailės klasių remontas, patalpos pritaikytos meninio ir kultūrinio formaliojo ir ugdymo veikloms;
- Kultūriniam ugdymui bus įrengta lauko klasė (geokupolas);
- Patalpa nusiraminimui, poilsiui ir sensoriniams poreikiams atliepti bus aprūpinta reikalinga įranga;
- Logopedo/specialiojo pedagogo kabinetas bus aprūpintas trūkstamomis priemonėmis reikalingomis šio specialisto darbui;
- Bus įsigyta įgarsinimo ir apšvietimo įranga, muzikos aparatūra, naujos kėdės aktų salei;
- Gamtos mokslų laboratorija bus aprūpinta baldais, įsigytas interaktyvus ekranas.
- Bus organizuojami gerosios patirties dalijimosi renginiai kartu su Varėnos „Ryto” progimnazijos pedagoginiais darbuotojais;
- Bus perkamos psichologo paslaugos bendruomenės narių konsultavimui;
- Kartu su Varėnos „Ryto” progimnazija ir Varėnos „Ąžuolo” gimnazija bus sukurtas ir taikomas bendradarbiavimo ir komandinio darbo algoritmas, atpažįstant ir teikiant švietimo pagalbą visose mokymosi pakopose;
- Kartu su Varėnos „Ryto” progimnazija bus organizuojami metodiniai pasitarimai pagalbos vaikui teikimo, konsultavimo ir veiklų planavimo klausimais;
- Bus parengta ir įgyvendinta 36 valandų integruota biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programa.
Siekiami rezultatai
- Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
- Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
- Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;
- Padidėjusi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, dalis;
- Padidėjusi švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis;
- Padidėjusi tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis;
- Padidėjusi neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis