Spalio 22-ąją minėjome 143-ąjį rašytojo Vinco Krėvės gimtadienį. Ta proga mūsų mokyklos mokiniai leidosi į žygį iki Subartonių – rašytojo gimtinės. Tai buvo ne tik smagi ir turininga kelionė, bet ir puiki proga praturtinti žinias. Kelionės maršrutas vedė per kelias stoteles, kuriose mokinių laukė įvairūs iššūkiai, klausimai ir kūrybinės užduotys. Pirmoje stotelėje, prie Merkinės riboženklio, vaikai išvydo besipykstančius Rupeiką ir Rupeikienę iš apsakymo „Žmoną pamokė”. Antroje stotelėje, prie Straujos upės tilto, tykojo plėšikai iš padavimo „Gilšė”. Išlindę iš pasalų čiupo net tris įkaitus! Norėdami juos išvaduoti, mokiniai turėjo parodyti savo žinias apie V. Krėvę. Trečioje stotelėje, prie Vincuko ąžuolo, laukė bobulė ir Antanukas. Išklausę ištrauką iš „Antanuko ryto” žygio dalyviai su apsakymo personažais sušoko dzūkiškus ratelius ir pasivaišino Dzūkijos laukų ir miškų žolelių arbata. Atsigavę nuo rudeniško vėjo, keliautojai pajudėjo link ketvirtosios stotelės – Pakelinio ežero, kur jų laukė Skerdžius. Čia vėl skambėjo klausimai, juokas ir šokio sūkuriai. Galiausiai buvo pasiekti Subartonys. Ant rašytojo šeimos kapo mokiniai uždegė po žvakutę, o vėliau apsilankė Vinco Krėvės muziejuje. Ten juos pasitiko pats rašytojas su žmona Ona Marija Rebeka Karak–Krėviene kur vyko gyvas pokalbis ir šmaikštus kivirčas. Po to mokiniai pabendravo su muziejininke Laimute Raugevičiene ir dar spėjo padaryti gerą darbą – sugrėbė ir išnešė iš sodybos didžiųjų klevų, kurie mena rašytoją, lapus. Už pastangas visi buvo pavaišinti gardžiu Kiškio pyragu. Po visų įspūdžių žygeiviai grįžo prie ežero, kur jų laukė pietūs ir laužo šiluma. Pavargę, bet kupini įspūdžių, jie paržygiavo atgal į mokyklą. Nors oras buvo rudeniškas, širdyse degė šiluma, tikimės, kad žygio patirtys lydės mokinius dar ilgai.
Edita Marcinonytė, III g kl.
