,,Aš turiu ligą, bet pats nesu liga”
Lapkričio 20 d. dalyvavome forume ,,Skirtingi kartu”. Ten girdėjome visko, tačiau labiausiai įstrigo, kai pačios mamos pasakojo savo ypatingų vaikų istorijas.
Žmonės, turintys Dauno sindromą, autizmo spektro sutrikimą ar kitokių raidos ypatumų, nėra problema. Jie – visuomenės dalis, turinti individualių talentų, gebėjimų ir pasaulio matymo būdų. Šį sindromą turintys žmonės dažnai pasižymi šiluma, nuoširdumu ir jautrumu, o autizmo spektro žmonės gali išsiskirti kūrybiškumu, ypatingu tikslumu ar giliais interesais. Ši įvairovė praturtina mus visus.
Svarbiausia suprasti, kad jų iššūkiai nereiškia, jog jie negali mokytis, dirbti ar gyventi visaverčio gyvenimo. Jie gali daug pasiekti, jei suteikiame palaikančią aplinką, kantrybę ir pagarbą. Žmogus nėra problema – problema atsiranda tada, kai visuomenė nepriima žmogaus tokio, koks jis yra.
Iš tiesų, kai vaikas nesijaučia gerai aplinkoje, tą galime suprasti iš jo veiksmų. Pavyzdžiui, kalbėjusioji mama pasakojo, kad kol nepakeitė darželio, sulaukdavo kiekvieną dieną skambučių, koks jos vaikas negeras, kad nieko nedarė su kitais vaikais, sėdi vienas kampe, tačiau, pakeitus darželį, po kelių dienų vaikas grįžęs sako mamai: ,,Mama, aš žaidžiau su vaikais.” Motinos gyvenimas tarsi apsivertė aukštyn kojom. Tai tikrai matome, kad viskas priklauso nuo to, kaip mes juos verčiame jaustis, kaip juos įtraukiame į veiklas ir kaip su jais bendraujame.
Todėl mūsų pareiga padėti žmonėms, kurie turi raidos sutrikimų, jiems jaustis saugiai, suteikti lygias galimybes ir kalbėti su jais kaip su lygiaverčiais. Juk jie taip pat jaučia, kuria, myli ir siekia savo svajonių. Mes visi esame žmonės, o tikras žmogiškumas prasideda nuo gebėjimo priimti kitą tokį, koks jis yra.
Iš tiesų, būdama toje diskusijoje prisiminiau vieną filmą. Talentingam, išradingam dvyliktokui, perspektyviam jaunuoliui, diagnozuota šizofrenija. Jo tikslas – baigti mokyklą ir išsaugoti savo ligą paslaptyje ne tik nuo bendraklasių, bet ir nuo merginos, kurią jis pamilo, ir paskutinę dieną mokykloje, jei neklystu, jis buvo išmestas dėl drausmės pažeidimų, ir užlipęs ant scenos visiems garsiai pasakė, kad ,,Aš turiu ligą- bet pats nesu liga.”
IV g. mokinė Aiva Nanartonytė
