Nors sinoptikai ir žadėjo lietų, mes, „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyriaus septintokai ir aštuntokai (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“), birželio 11 dieną išsiruošėme į išvyką po Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Nepaisant niūraus dangaus, buvome nusiteikę pažinti vieną unikaliausių Lietuvos gamtos kampelių. Mus pasitiko gidė Virginija, kuri papasakojo apie pelkės augaliją ir gyvūniją. Ėjome siauru mediniu taku per aukštapelkę, stebėjome augalus, girdėjome varlių kvarkimą, matėme saulašares – vabzdžiaėdžius augalus, kurių lapeliai atrodė lyg padengti mažais rasos lašeliais. Aukštapelkė – tai specifinė ekosistema, kurioje vyrauja rūgšti, maistingųjų medžiagų stokojanti terpė. Tai leidžia klestėti unikalioms rūšims: kiminams, vabzdžiaėdžiams augalams, retiems paukščiams. Pelkė veikia kaip šilumos reguliatorius: vasarą lėčiau įšyla, žiemą ilgiau išlaiko šilumą. Išvykos metu turėjome galimybę pažinti gamtos įvairovę ir ekosistemų sąveiką, analizuoti pelkės vandens rūgštingumą, stebėti gamtos poveikį šilumos, drėgmės ir garsų sklaidai. Gamta – ne visada saulėta ir šilta, bet visuomet įdomi ir kupina gyvybės.
