Birželio 6 dieną mes, „Merkio“ gimnazijos Merkinės V. Krėvės skyriaus 7 ir 8 klasių mokiniai, dalyvaujantys integruotoje biologijos, chemijos ir fizikos neformaliojo ugdymo programoje (projektas „Tūkstantmečio mokyklos II), vykome į išvyką prie „Ūlos akies“. Tai paslaptinga, legendomis apipinta vieta, esanti Dzūkijos nacionaliniame parke, šalia Zervynų kaimo. Šaltinio susidarymas aiškinamas hidrostatiniu slėgiu: požeminiai vandens sluoksniai veržiasi į paviršių, jie praplauna smėlį, sukuria sūkurines sroves ir nuolat maišo dugną. Dėl šios priežasties šaltinio „akis“ nuolat pulsuoja. Vandens temperatūra šaltinyje išlieka pastovi ištisus metus nepriklausomai nuo oro temperatūros. Šaltinis garsėja savo itin švariu ir šiek tiek mineralizuotu vandeniu. Drąsiausi net paragavo vandens. Nors vanduo šaltinyje atrodo beveik steriliai švarus, čia aptinkama organizmų, kurie sugeba gyventi šaltame, deguonimi turtingame vandenyje. Aplink šaltinį auganti augmenija prisitaikiusi prie šlapios ir maistingųjų medžiagų skurdžios aplinkos. Ūlos akis – tai ne tik graži gamtos vieta, bet ir puikus pavyzdys, kaip fizikiniai slėgio dėsniai, cheminės vandens savybės ir biologinės ekosistemos veikia kartu.
